Penktadienio Mišių skaitiniai kalba apie šventyklos išvalymą. Pirmajame skaitinyje iš pirmosios Makabiejų knygos kalbama apie pagonių išniekintos Jeruzalės šventyklos atšventinimą; Evangelijoje Jėzus išvaro prekiautojus iš šventyklos. Ką turime daryti, kad mumyse esanti Dievo šventovė – tai yra mūsų širdis – nebūtų suteršta? – klausė popiežius Pranciškus penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.
„Ar sugebu save saugoti, budėti, kad mano širdies šventovė būtų skirta tik Šventajai Dvasiai? Šventovė, vidinė šventovė turi būti švari. Reikia budėti. Budėk, stebėk, kas dedasi tavo širdyje. Kas į ją įeina, kai išeina? Kokie tavo jausmai, mintys? Ar kalbiesi su Šventąja Dvasia? Ar klausai Šventosios Dvasios? Reikia budėti. Reikia žiūrėti kas dedasi mūsų šventovėje, mūsų viduje“.
Rūpintis Dievo šventove, budėti, kad jis nebūtų sutepta, pasak popiežiaus, tai ne tik rūpintis savo vidumi, bet ir patarnauti artimui. „Aš savęs klausiu: ar sugebu sergėti šią šventovę? Ar rūpinuosi šia šventove tarnaudamas kitiems? Ar padedu tiems, kam reikia pagalbos? Ar stengiuosi juos paguosti? Šv. Jonas Auksaburnis kitados skundėsi, kad žmonės aukoja, stengiasi, kad bažnyčių pastatas būtų puošnūs, bet visai nesirūpina vargstančiaisiais. Jis priekaištavo: taip neturi būti; svarbiau turi būti tarnavimas, o tik po to puošnumas“.
Popiežius homilijoje paminėjo ir dar vieną aspektą – neatlyginamą tarnavimą mūsų bažnyčiose ir bendruomenėse. „Kiek kartų tenka nuliūsti kai įeidami į šventovę – į parapijos namus, į vyskupijos kuriją – jaučiamės, tarsi būtume užėję ne į Dievo namus, bet į prekybos centrą. Prekyba. Sakramentų kainoraščiai. Trūksta neatlyginamo tarnavimo dvasios. Dievas mus išganė neatlyginamai, nepareikalavo, kad susimokėtume“.
Aišku, pinigai parapijoje reikalingi; reikia išlaikyti struktūras; kunigui reikia pragyventi. Tačiau tu, - sakė popiežius, - duok neatlyginamai ir pamatysi, kad Dievas tavimi pasirūpins. Mūsų bažnyčiose teviešpatauja tarnavimo dvasia. (Vatikano radijas)
